• Visualizacijos ir sklypo nuotraukos
• Sklypo planas

Palanga netrukdys – sveikatingumo centras bus

Laikraštis "Vakarinė Palanga",
2006 07 06 d.

Leista rengti detalųjį planą komplekso J.Basanavičiaus gatvėje, kuriame gydymo tikslams bus naudojamas mineralinis vanduo.
J.Basanavičiaus gatvėje po kelerių metų turėtų išdygti modernus sveikatingumo centras – miesto Taryba ketvirtadienį apsisprendė pritarti siūlymui leisti rengti detalųjį planą.

Sveikatingumo centras

Įmonė "Baltijos Aktima" pasirengusi 2008 m. kurorte pastatyti unikalų sveikatingumo kompleksą, kuriame gydymo reikmėms būtų naudojamas mineralinis vanduo. Jis išdygs J.Basanavičiaus g. sujungus du greta esančius sklypus, kuriuose yra mineralinio vandens gręžiniai, sovietiniais laikais aptarnavę "Jūratės" gydyklas.
Maždaug 80 arų plote turėtų atsirasti keliaaukštis statinys, kuriame bus įkurtas SPA kompleksas, gydyklos, reabilitacijos centras, viešbutis, restoranas ir konferencijų centrai. Statinio aukštis neturėtų viršyti 21 mėtro.

Ne tik baseinai

Planuojamame sveikatingumo centre, į kurį besirūpinantieji savo sveikata galės atvykti tiek savo iniciatyva, tiek Ligonių kasų siuntimu, ketinama įrengti baseiną, pirčių kompleksą, taip pat – mineralinio vandens ir purvo vonias su gydomaisiais baseinais. Antrajame aukšte įsikurtų konferencijų salės.
Planuojama, jog požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje tilps apie 70 automobilių. "Baltijos Aktima" ketina spręsti ir susisiekimo infrastruktūros klausimą – iš S.Nėries g. pusės numatoma pastatyti tiltą per Rąžę, kuriuo į sveikatingumo centrą galėtų privažiuoti automobiliai.

Pritarė ne visi

Ir nors dauguma vietos politikų palankiai vertino idėją mieste statyti modernų sveikatingumo centrą, ne visi miesto Tarybos nariai pritarė siūlymui leisti rengti detalųjį planą. Anot Ričardo Kurpiaus, laisvos valstybinės žemės plotelį, kurio sąskaita norima išplėsti numatomo centro teritoriją, reikėtų grąžinti pretendentams.
Tačiau, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Lauro Rusecko nuomone, minėtas žemės lopinėlis per mažas formuoti sklypą.

JOGAILĖ BAREIKAITĖ

Palangoje verslininkai varžosi užmojais

Dienraštis "Lietuvos Rytas",
2006 06 20 d.

Investuos šimtus milijonų litų

Palanga pagaliau sulaukė rimtesnio visuomeninės paskirties objektus statyti žadančių investuotojų dėmesio. Iki šiol kurorte buvo aktyviai investuojama tik į būsto statyba. Šiemet kurorto savivaldybės duris ėmė varstyti net kelių bendrovių, pasišovusių Palangoje statyti SPA kompleksus, kurių bendra sąmatinė vertė gali siekti keletą šimtų milijonų litų, atstovai.
J.Basanavičiaus gatvės pašonėje, netoli jūros, du žemės sklypus su mineralinio vandens gręžiniais įsigijusi uostamiesčio bendrovė "Baltijos Aktima" čia pasiruošusi statyti apie 8 tūkstančių kvadratinių metrų ploto miesto gydyklų kompleksą. Palangoje klaipėdiečiai pasiryžę investuoti apie 45 milijonus litų ir sukurti apie 150 naujų darbo vietų.

Atsiras unikalios gydyklos

Numatomas pastatyti gydyklų kompleksas iškils 80 arų ploto žemės sklype tarp J.Basanavičiaus gatvės ir Rąžės upės. Komplekse ištisus metus veiks reabilitacijos centras, SPA gydyklos, naudojančios mineralinį vandenį, 70 kambarių viešbutis, konferencijų centras, sporto ir sveikatingumo kompleksas, restoranas ir kavinė.
Mineralinį vandenį naudojančios SPA gydyklos bus vienintelės visoje Vakarų Lietuvoje. Jose bus teikiamos purvo vonių procedūros, įrengtos druskų kameros. Apie pusantro tūkstančio kvadratinių metrų ploto planuojamose gydyklose veiks daugiau nei 50 vonių, į kurias bus teikiamas mineralinis vanduo.
Tikimasi, kad didelės gydyklos pajėgs priimti ne tik reabilitacinio centro ligonius, viešbučio gyventojus, bet ir palangiškius, ir miesto svečius.

Į kompleksą ves naujas tiltas

Dviejų aukštų netaisyklingo lašo formos pastatas užims pusę sklypo – 4 tūkstančius kvadratinių metrų. Virš pagrindinio pastato ketinama iškelti skirtingo aukščio vertikalius korpusus. Juose atskirai bus įrengtos reabilitacinio centro ligonių patalpos, ekonominės klasės viešbučio kambariai ir atskiras VIP klasės apartamentų korpusas.
Prie pėsčiųjų gatvės planuojamas statyti gydyklas automobiliu bus galima pasiekti per Rąžę ketinamu statyti nauju tiltu. Automobiliams bus skirtos vietos pastato rūsyje. Be techninių patalpų, po žeme bus įrengta 70 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Palangoje investuojančios bendrovės "Baltijos Aktima" savininkas Henrikas Petrauskas tikisi, kad įmonės investicija atgaivins Palangą ne sezono metu.

Statys didžiausią viešbutį

Kitapus Rąžės upės buvusios sanatorijos "Jūratė" baseino vietoje didžiulį SPA centrą su viešbučiu ketina pastatyti pasaulyje garsaus koncerno "Inter Ikea" įmonė Lietuvoje "Pinus Proprius". Čia turėtų išaugti šiuolaikiškas SPA centras su didžiausiu Palangoje viešbučiu ir konferencijų salėmis. Daugiau nei 20 tūkstančių kvadratinių metrų ploto viešbutis bus pavadintas "A Capella SPA Palanga" vardu.
SPA centrui bus skirta 3 tūkstančiai kvadratinių metrų. Beveik 5 tūkstančius kvadratinių metrų užims požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Viešbutyje planuojama įrengi 210 apartamentų. Dabar didžiausiame Palangos viešbutyje "Vanagupė" yra 98 numeriai.
Įmonės "Pinus Proprius" pastatytas SPA viešbutis bus perduotas viešbučių verslu užsiimančiai Estijos kompanijai "Legend Management". Su ja "Pinus Proprius" pasirašys 10-15 metų trukmės komplekso nuomos sutartį. Į SPA ir viešbučio kompleksą "Pinus Proprius" investuoja apie 70 milijonų litų. Dar 10 mln. litų kainuos kompanijos "Legend Management" projektuojami viešbučio baldai ir sveikatingumo komplekso įranga.

ALVYDAS ZIABKUS

Gydymas mineraliniu vandeniu kurortą darytų išskirtinį

Laikraštis "Vakarinė Palanga",
2006 05 23 d.

J. Basanavičiaus gatvėje planuojamame statyti sveikatingumo komplekse bus teikiamos Vakarų krašte iki šiol neturėtos paslaugos.
"Šio sveikatingumo centro pagrindinis tikslas būtų pirminė prevencija – kova su naujai atsiradusiu sindromu, o ne liga", - taip kurorte numatomą statyti kompleksą apibūdino apskrities vyriausioji reabilitologė Nijolė Šostakienė.

Didžiulės investicijos

Nuo 40 mln. iki 45 mln. litų investiciją į kurortą žadančios bendrovės "Baltijos Aktima" dėka Palangoje galėtų atsirasti modernus sveikatingumo centras su mineralinio vandens gydyklomis, kuriame reikiamų paslaugų gautų ir SPA teikiamų malonumų mėgėjai, ir Teritorinių ligonių kasų siųstieji pataisyti sveikatą.
J.Basanavičiaus gatvėje maždaug 80 arų plote išdygtų keliaaukštis statinys, kuriame būtų įkurtas SPA kompleksas, gydyklos, reabilitacijos centras, viešbutis, restoranas ir konferencijų centrai. Statinio architektūra turėtų natūraliai įsilieti į aplinką, o sveikatingumo centro aukštis neturėtų viršyti 21 metro.

Apsispręs Taryba

Tačiau, ar Palangai reikalingas toks objektas, pirmiausiai pasisakyti turėtų miesto Tarybos nariai. Jei vietos politikai pritartų prašymui rengti detalųjį planą, ši procedūra būtų baigta dar šiais metais. Šiemet, pasak bendrovės "Baltijos Aktima" vadovo Henriko Petrausko, būtų pradėtas rengti ir techninis projektas. "Jei miesto valdžia mūsų projektą vertins geranoriškai, sveikatingumo kompleksas Palangoje turėtų būti baigtas statyti 2008 m. rudenį", - teigė H.Petrauskas.

Stiprina poveikį

Pasak N.Šostakienės, bene didžiausias planuojamo sveikatingumo komplekso pranašumas būtų tai, kad čia numatoma procedūroms naudoti mineralinį vandenį. Tokios paslaugos Vakarų Lietuvoje kol kas neteikiamos. "Mineralinis vanduo turi nemažai gydomųjų savybių, taigi yra faktorius, stiprinantis procedūrų poveikį – tai yra mokslininkų įrodyta", kalbėjo gydytoja reabilitologė. O ypač mineralinis vanduo, pasak N.Šostakienės, naudingas sergantiesiems vidaus organų ir odos ligomis.

Chloruojant nedirgins

Mineralinį vandenį planuojama naudoti baseinuose, vertikaliose bei gydomosiose voniose. Klientui skundžiantis virškinimo sutrikimais, toks vanduo būtų naudojamas gerti. Numatomame sveikatingumo komplekse planuojama įrengti keturis baseinus. "Visi jie, atsižvelgiant į higienos reikalavimus, turi būti chloruojami. Planuojamame statyti sveikatingumo centre bus naudojamas naujas, tobulesnis bei efektyvesnis baseinų dezinfekavimo metodas, taigi baseinų dezinfekcija nepakenks sveikatai bei aplinkai", - pranašumus vardijo gydytoja reabilitologė.

Šalčio terapija

Anot N.Šostakienės, mineralinio vandens ir purvo vonių poveikis itin efektyvus pasireiškus reumatiniams, artritiniams ar artroziniams sutrikimams. Medikė atkreipė dėmesį, jog šiuo metu judamojo aparato ligomis serga labai daug žmonių. "Ūmaus uždegimo periodais numatomame sveikatingumo centre planuojama taikyti ir vieną iš moderniausių būdų – šalčio terapiją visam žmogaus organizmui", - planuojamas teikti paslaugas vardijo N.Šostakienė.

Per mažai juda

Taip pat sveikatingumo centre įrengti vertikalios vonias. Kineziterapija jose, pasak N.Šostakienės, yra viena iš efektyviausių terapinių priemonių gydant stuburo problema. Būtent stuburo patologija, medikės teigimu, yra dvidešimt pirmojo amžiaus rykštė. "Šiuo metu žmonės daug dirba ir mažai juda. Nemažai laiko praleidžiama prie kompiuterių, o po darbo, norėdami atsipalaiduoti, daugelis sėda prie televizorių", - negalavimų priežastis vardijo specialistė. Taigi sveikatingumo centre planuojama įdiegti vonių ir baseinų sistema daugeliui būtų labai naudinga. "Jauni žmonės labai dažnai turi stuburo problemų. Kineziterapija vandenyje šiuo atveju labai padeda", - sakė medikė.

Dėmesys profilaktikai

Vandens procedūros būtų itin naudingos ir besiskundžiantiems širdies kraujagyslių ligomis. N.Šostakienė pabrėžė, jog šį sveikatos sutrikimą galima gydyti pacientą įpratinus judėti. "Tai - labai svarbus faktorius. O vandenyje pacientai gali pakelti žymiai didesnius krūvius nei įprastoje aplinkoje", - kalbėjo medikė. Ketinama sveikatingumo centre taikyti ir lazerio terapiją – ne tik kosmetinę, bet ir gydomąją. Tokios paslaugos, anot N.Šostakienės, Vakarų Lietuvoje labai trūksta. "Lazeris veikia uždegimą ir skatina jį mažėti. Taigi taip galima ne tik įveikti uždegimą, bet ir sustabdyti ligos progresavimą", - aiškino medikė. Planuojamame statyti sveikatingumo centre didelis dėmesys būtų skiriamas sveikatingumo profilaktikai - tai, anot N.Šostakienės, yra efektyviausias būdas užkirsti kelią rimtiems susirgimams.

Gamtiniai resursai

Daugelį sveikatos sutrikimų, taip pat – stresą – efektyvu gydyti, pacientui pasiūlant reabilitacinių priemonių kompleksą. "Esant poreikiui, numatoma taikyti individualią ir grupinę psichoterapiją, panaudojant gamtinius resursus relaksacinėje salėje. Juk visiems žinoma – žmonės geriausiai atsipalaiduoja gamtoje", - kalbėjo N.Šostakienė.
Anot numatomo pastato stogo įrengtoje aikštelėje būtų suteikiama galimybė norintiems stebėti saulėtekį ar saulėlydį – tai, pasak medikės, taip pat yra natūrali gydomoji procedūra. "Taip pat reikia pabrėžti, kad sveikatingumo kompleksas veiktų visus metus, o ne tik vasarą, kurios trukmė pas mus – vos keli mėnesiai", - sakė gydytoja reabilitologė.

Maksimaliai išvengti

Moderniame sveikatingumo komplekse ketinama statyti specializuotus treniruoklius ir taikyti kineziterapiją. Tai itin aktualu traumas patyrusiems vaikams bei suaugusiems. "Visi atkreipėme dėmesį, kad sportininkai po traumų atsigauna labai greitai. Čia nėra nieko keista – labai svarbu sukurti reabilitacinį kompleksą. Būtent jis lemia greitesnį ir efektyvesnį gijimą", - pabrėžė N.Šostakienė.

Numatoma ir tradicinių

Žinoma, be netradicinių, numatoma taikyti ir įprastines priemones – paprastus ir povandeninius masažus, elektroterapiją, akupunktūrą, šviesos terapiją, haloterapiją (druskų kambario). "Taip pat planuojama steigti konsultacinius kabinetus ir gydyti homeopatija bei kitais netradiciniais gydymo metodais", - sakė N.Šostakienė.

Lovų trūksta

Pasak N.Šostakienės, Klaipėdos apskrities sanatorijose yra apie 1 tūkst. 780 medicininės reabilitacijos lovų, o šalyje jų poreikis - 5 tūkst. Palangoje numatomame statyti sveikatingumo centre planuojama įrengti apie 100 lovų atvykusiesiems su Ligonių kasų siuntimu ir maždaug 140 – viešbučio klientams.

JOGAILĖ BAREIKAITĖ

Mineraliniai šaltiniai kurorte neturėtų užakti

Laikraštis "Vakarinė Palanga",
2006 06 17-21 d.

Bendrovė „Baltijos Aktima“ pasirengusi investuoti per 40 mln. litų ir J.Basanavičiaus gatvėje pastatyti modernų sveikatingumo kompleksą.
Jei miesto valdžia pritars, J.Basanavičiaus gatvėje turėtų išdygti modernus sveikatingumo kompleksas, kuriame norintieji atgauti jėgas galės mėgautis natūralių mineralinių vandenų teikiamais malonumais.

Alternatyvų neturi

Ketvirtadienį miesto Tarybos nariams buvo pristatytas projektas, kurį įgyvendinti pasirengusi įmonė „Baltijos Aktima“. Politikams apsisprendus teigiamai, naujas kompleksas išdygtų J.Basanavičiaus gatvėje – sujungus du greta esančius sklypus. Įmonės vadovas Henrikas Petrauskas teigė, jog idėja didžiausiame šalies kurorte įrengti modernų sveikatingumo kompleksą gimė jau senokai. „Prieš keletą metų įsigijome sklypą su mineralinio vandens gręžiniais, kuriuos sovietiniais laikais naudojo „Jūratės“ gydyklos. Po to nupirkome dar vieną greta esantį sklypą ir nutarėme įgyvendinti projektą, kuris Lietuvoje alternatyvų neturi“, - kalbėjo H. Petrauskas.

Įsilietų į aplinką

Maždaug 80 arų plote išdygtų keliaaukštis statinys, kuriame būtų įkurtas SPA kompleksas, gydyklos, reabilitacijos centras, viešbutis, restoranas ir konferencijų centrai. Pasak architektės Aurelijos Jankuvienės, statinio architektūra turėtų natūraliai įsilieti į aplinką – netgi numatoma pastato forma koreguojama, atsižvelgiant į sklype augančius medžius. O sveikatingumo centro aukštis neturėtų viršyti 21 metro.

Atsižvelgė į gamtovaizdį

„Stengiamės, kad pastatas natūraliai įsilietų į aplinką ir neatrodytų tarsi parašiutu nuleistas į J.Basanavičiaus gatvę“, - kalbėjo architektas Saulius Danius. Anot architekto, projektuojant numatomą statinį buvo atsižvelgiama ir į tai, kad sveikatingumo centrą numatoma statyti Vakarų Lietuvoje, prie jūros. Vietos gamtovaizdis ir architektūra, anot S. Daniaus, padiktavo ir numatomo pastato formą.

Primintų tilto polius

Iš J.Basanavičiaus g. pusės statinys būtų dviejų aukštų, taigi aukštis siektų iki 8 metrų. Sklypo gilumoje išdyktų kelios vertikalios dominantės, kurių diapazonas svyruotų nuo 9 iki 21 metro. Tai, anot S. Daniaus, primintų jūros tilto polius, juo labiau kad būtent numatoma sveikatingumo centro sklypo vietoje ankščiau buvo pirmosios kopos. Šiose pastato dalyse būtų įkurtas viešbutis bei palatos į sveikatingumo centrą atvykusiems, gavus Ligonių kasų finansavimą.
Pirmasis pastato aukštas būtų skirtas gydomosioms bei pramoginėms SPA funkcijoms. Čia planuojama įrengti baseiną, pirčių kompleksą, taip pat – mineralinio vandens ir purvo vonias su gydomaisiais baseinais. Antrajame aukšte įsikurtų konferencijų salės. Sveikatingumo centro stogas taip pat būtų išnaudotas – jį planuojama tinkamai apšviesti, apželdinti bei naudoti rekreaciniais tikslais. Giluminių klombų dėka, anot S. Daniaus, čia būtų galima pasodinti ir nemažus medžius.

Statytų tiltą

„Baltijos Aktima“ atkreipė dėmesį ir į susisiekimo infrastruktūrą. Šį klausimą, anot A.Jankuvienės, ketinama spręsti iš S.Nėries g. pusės – numatoma pastatyti tiltą per Rąžę, kuriuo į sveikatingumo centrą galėtų privažiuoti automobiliai. „Senojo tiltelio liekanos yra, taigi jų pagrindu būtų galima statyti tiltą automobiliams“, - teigė S.Danius. Įvažiavimo keliais į sveikatingumo centrą, pasak architektės, nebūtų jungiamas su J.Basanavičiaus gatve.

Požeminė aikštelė

Senojoje miesto dalyje itin aktualų automobilių statymo klausimą taip pat ketinama spręsti moderniai – atvykstantiems į sveikatingumo centrą ilgesniam laikui „Baltijos Aktima“ planuoja įrengti požeminę mašinų aikštelę. Joje vienu metu būtų galima pastatyti nuo 50 iki 70 automobilių. Ketinama pasirūpinti ir specialiuoju transportu – jam numatyta keletas vietų sveikatingumo centro kieme.

Įrengtų parką

Taip pat sklypų savininkai šalia centro savo lėšomis apsiimtų įrengti aktyvaus poilsio parką, kurio plotas siektų apie 95 arus. „Čia būtų žaidimų aikštelės, sporto įrenginiai, norime nutiesti dviračių taką“, - apie numatomą poilsio parką kalbėjo H. Petrauskas.
Įėjimas į miesto teritorijoje įrengtą poilsio parką nieko nekainuotų ir ši pramogų zona būtų atvira visiems miestiečiams bei poilsiautojams.

Vienintelis Vakarų Lietuvoje

Apskrities vyriausiojo reabilitologė Nijolė Šostakienė pripažino, jog labai džiugu, kad kurorte gali atsirasti labai modernus bei išnaudojantis visas kurorto galimybės kompleksas. „Viskas vienoje vietoje – kokybiška ir modernu. Būtent to šiuolaikiškas vartotojas pasigenda Vakarų Lietuvoje. Toks kompleksas į Palangą priviliotų daugiau poilsiautojų“, - sakė vyriausioji reabilitologė.
Anot N. Šostakienės, labai svarbu tai, kad numatomas kompleksas Vakarų krašte būtų vienintelis, turintis tikrus mineralinius vandenis. Jais skiedžiamo purvo procedūros, reabilitologės teigimu, būtų gerokai efektyvesnės už įprastas.

KPD neprieštarautų

Kadangi kompleksą statyti norima paminklosauginėje miesto dalyje – J.Basanavičiaus gatvėje – bendrovės atstovai pasiteiravo ir Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistų nuomonės. „Vilniaus ir Klaipėdos KPD atstovai irgi akcentuoja poreikį miestui ir teigia neįžvelgią problemų dėl numatomos naujos statybos. Juo labiau kad nė vienas iš dviejų sklypų nėra susiformavęs istoriškai“, - kalbėjo H. Petrauskas.

Per 40 milijonų

Jei miesto Taryba pritartų prašymui rengti detalųjį planą, ši procedūra būtų baigta dar šiais metais. Šiemet, pasak H. Petrausko, būtų pradėtas rengti ir techninis projektas, o 2008 metų rugsėjį prasidėtų statybos darbai.
Sveikatingumo kompleksą Palangoje statyti norinti „Baltijos Aktima“ nusiteikusi investuoti nuo 40 iki 45 mln. litų, neskaitant išlaidų infrastruktūrai tvarkyti ir poilsio parkui įrengti.

Būtų apmaudu

Tiesa, Savivaldybės administracijos ir urbanistikos skyriaus (AUS) vedėjas Lauras Ruseckas suabejojo, ar toks objektas turėtų atsirasti būtent J.Basanavičiaus gatvėje. „Čia – gana agresyvi invazija“, - sakė AUS vadovas.
Anot vyriausiojo architekto, tam būtų galima paieškoti vietos kitoje kurorto dalyje. Tačiau tokiai nuomonei visiškai nepritarė apskrities vyriausioji reabilitologė N. Šostakienė. Specialistė įsitikinusi – tokios investicijos atsisakyti būtų tiesiog apmaudu.
Anot N. Šostakienės, planuojamame statyti sveikatingumo centre norima panaudoti čia esančius su natūralius mineralinio vandens šaltinius – vidutinį ir silpnos mineralizacijos. „Purvas be mineralinio vandens – jau ne tas“, - atkreipė dėmesį reabilitologė.

Nesvarstyti negalima

Sveikatingumo komplekso statybai pritarė ir Savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Vaitkus. Jis atkreipė dėmesį, jog miesto Taryba yra apsisprendusi, kad kurortas turėtų tapti gydomasis. Palangos miesto vizija yra tarptautinis aktyvios rekreacijos ir reabilitacinio-sanatorinio gydymo kurortas, orientuotas į plataus spektro pramogų industriją su išplėtota šiuolaikine socialinių paslaugų infrastruktūra.
„Žadamos didžiulės investicijos, tokio objekto šiandien Palanga neturi. Nesvarstyti šio pasiūlymo negalima“, - įsitikinęs Š. Vaitkus.

Kad netektų verkšlenti

„Baltijos Aktimos“ idėja palaikė ir miesto Tarybos narys, Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininkas Dainius Želvys. Anot vietos politiko, palangiškiai mėgsta paverkšlenti dėl kurorto sezoniškumo ir kalbėti apie galimybę sezoną pailginti. D. Želvys siūlė pagalvoti apie naudą Palangai, kad po kurio laiko netektų apgailestauti, jog į kurortą priviliota per mažai investicijų ir ieškoti, kas dėl to kaltas.

JURGITA ZIGMANTAVIČIŪTĖ

Sklypo planas

Planas.pdf (8,34 MB)

Vizualizacijos

Vaizdas iš paukščio skrydžio	Vaizdas nuo S. Nėries gatvės	Vaizdas nuo terasos
Vaizdas nuo tiltelio	Vaizdas iš paukščio skrydžio	Vaizdas iš J.Basanavičiaus gatvės
Vaizdas nuo Jūratės ir Kastyčio skvero	Vaizdas nuo tiltelio	Vaizdas iš paukščio skrydžio
Vaizdas iš paukščio skrydžio	Vaizdas nuo Meilės alėjos	Vaizdas nuo terasos

Gydyklos sklypas